Rūkymą įtakojantys veiksniai

• Nikotino poveikis psichikai – tabako dūmuose yra nikotino, kuris yra psichostimuliatorius, kurio poveikis panašus į acetilcholino. Nikotinas sukelia trumpalaikį atminties ir koncentracijos pagerėjimą, tačiau tuo pačiu sumažina acetilcholino išsiskyrimą. Dėl to nikotinas, pakeisdamas natūralią smegenų medžiagą, greitai sukelia priklausomybę. Taip pat manoma, kad nikotinas padidina dopamino lygį smegenyse.
• Priklausomybė nuo nikotino – nikotinas yra cheminė medžiaga, kuri labai greitai sukelia stiprią priklausomybę. Dauguma rūkančiųjų tai daro ne savo noru – jie yra bandę mesti, bet jiems nepavyko. Metus rūkyti, pasireiškia abstinencijos reiškiniai, tokie kaip nemiga, dirglumas, nerimas, širdies ritmo sumažėjimas. Statistikos duomenimis, iš metusiųjų rūkyti 60% vėl pradeda mažiau nei po 3 mėnesių.
• Rūkalų reklama – iki XX a. 8 dešimtmečio rūkalų reklama buvo legali daugumoje šalių. Šiuo metu JAV,Europos Sąjungos šalyse (įskaitant Lietuvą) bei daugelyje kitų šalių rūkalų reklama yra smarkiai ribojama, planuojamas visiškas reklamos (net ir netiesioginės) uždraudimas. Tabako kompanijos taip pat kaltinamos tuo, kad savo reklaminėmis priemonėmis skatina paauglius pradėti rūkyti.
• Aplinkinių įtaka – kovos prieš rūkymą organizacijų teigimu, rūkyti pradeda dėl aplinkinių ir socialinės aplinkos įtakos.
• Kultūriniai ir tautiniai skirtumai – skirtingose kultūrose rūkymas yra nevienodai toleruojamas. Pvz., JAV rūkoma mažiau nei Europoje, o Europoje – mažiau nei Rusijoje ar Kinijoje. Vyrai rūko dažniau nei moterys.
• Tėvų rūkymas – rūkančių tėvų vaikai patys dažniau pradeda rūkyti.
• Filmai ir televizija – filmų ir TV laidų herojai rūko, tuo būdu rūkymas siejamas su sėkmingu, normaliu ir priimtinu elgesiu.
• Depresija – žmonės, kuriems buvo diagnozuotas koks nors depresinis susirgimas, rūko dažniau, rečiau ir mažiau sėkmingai meta rūkyti
• Paveldimumas – paveldimumo poveikis nėra patikimai moksliškai įrodytas.